Laiškas nuo Indrės Būtienės

Esu dviejų vaikų mama ir vaikų gydytoja. Rašau šį laišką, nes noriu nuraminti ir Tau padėti. 

Ne kartą teko pasitikti naują gyvybę, ne kartą teko padėti tėvams, jų mažyliui susirgus. Kasdien bendrauju su tėvais ir tampu jų gyvenimo dalimi, nes stengiuosi padėti visai šeimai. Kas kartą prieš konsultaciją nerimauju, nes kirba klausimas, ar sugebėsiu padėti tėvams suprasti, ką vaiko liga nori mums pasakyti? 

Regis, ką tik gimęs kūdikėlis yra toks trapus ir lengvai pažeidžiamas. Todėl nenuostabu, kad pirmą kartą jį paėmus ant rankų Tau kils klausimas, kaip jo nesužeisti, kaip jį apsaugoti ir užauginti. Jis juk toks trapus… Džiugi naujiena apie naujo žmogus atėjimą į šį pasaulį pamažu gali tapti nerimu ar buvai verta, kad šis vaikelis augtų Tavo šeimoje. Ne vieniems tėvams užgriuvusi atsakomybė sukelia tikrą sumaištį. 

Konsultuodama pacientus savo klinikoje, dažnai sutinku nerimaujančias mamas. Matau išsigandusias akis, neramias rankas ir liūdną šypseną. Lūpos neramiai klausia, ar viskas gerai jų vaikeliui, o man norisi tiesiog ramiai pasakyti, kad aš esu kartu, šalia, padėsiu rūpintis mažyliu ir viskas bus gerai. Regis, kiekvienas vaiko verksmas, prabudimas naktį, čiaudulys ar slogytė būna kaip priekaištas tėvams, kad jie kažką daro ne taip. Prie visos nerimo puokštės dar prisideda senelių, kaimynų, draugių ar pašalinių žmonių leptelėjimai. O kiek dar įvairiausios gąsdinančios informacijos internete! Tad nieko keisto, kad gali apimti panika, gali net rankos nusvirti. Ir, regis, tik trumpam nusiraminam, vėl mažyliui suverkus baimė grįžta.

Bet noriu nuraminti – Dievas atsiunčia Tau tokį vaiką, kurį užauginti gali tik Tu. Jam Tu – pati geriausia mama ir jis Tave mylės besąlygiškai. Ne už Tavo grožį ar dirbtinę šypseną, ne už pasakymą „man viskas gerai“, ne už bandymus būti tobula mama, o už prisilietimą, kvapą, širdies dūžius, švelnų balsą bei ramų kvėpavimą. Mylės tiesiog už tai, kad esi jo mama. Be jokių sąlygų. Mylės, kai Tau bus sunku, kai liūdėsi ar juoksiesi, mylės, kai būsi sveika ar kai susirgsi. Vaiko akys mato tiesą pro visokiausią apsimestinį melą. Todėl tikrai nereikia nerimauti. Mažyliui nesuplauti indai ar neplautos grindys ir tas nuolatinis jausmas, kad niekur nespėji, tikrai nerūpi. Jam gimus jis norės tik Tavo buvimo šalia.

Dirbdama ligoninėje pamačiau, kad didžiausia problema – ne vaikų ligos, o pagalbos tėvams trūkumas. Ramaus žodžio, nuraminimo trūkumas, pasakymo, kad tėvai nėra vieni, kad esame mes – gydytojai, kurie suprantame ir galime padėti. Taip ir kilo mintis įkurti kliniką, kurioje vaikai jaustųsi saugiai ir nebijotų gydytojų, kurioje mes visi kaip viena komanda augintume mažuosius. Noriu būti ta, kuri padeda ir nuramina, nes šiuolaikiniame pasaulyje nuoširdumo labai trūksta. 

Tad ir Tave noriu nuraminti – viskas bus gerai. Ne tik žiūrėk, bet ir matyk bei stenkis suprasti, ką Tavo mažylis nori pasakyti, ir viskas bus aišku. Jausk širdimi ir nepasiduok nerimui. Garsiai išsakyk savo baimes ir jos pasitrauks kaip traukiasi tamsa, uždegus ugnį.

Su kuo nuoširdžiausiais linkėjimais 
Indrė 
————-
Vaikų klinika „Mama, aš sergu“
Registratūros tel.: +370 644 25555 (Klaipėda), +370 680 50550 (Vilnius)

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *