Labas, Mamyte,
Tai toks ypatingas kreipinys. Dabar taip tariu aš, o jau greitai taip į Tave kreipsis Tavo paaugęs mažasis stebukliukas. Galiu tik girdėti ir įsivaizduoti, koks tai nuostabus jausmas!
Tu esi šaunuolė! Man kiekviena mama yra didvyrė! Stebiu savo pažįstamas mamytes – savo mamą, sesę, drauges – kokia DIDELĖ atsakomybė yra užauginti vaikus ir kartu kokia tai DIDELĖ laimė bei meilė. Net ir man frazė „motinystės ATOSTOGOS“ skamba juokingai. Bet kiek palaimos po ja slepiasi!
Su kiekvienais metais aš vis labiau jaučiuosi dėkinga savo mamai, kuri tiek daug savęs man atidavė. Kiek naktų nemiegota, kiek sirgau, kiek gydė, kiek kantrybės reikėjo, kiek visokių iššūkių kasdien turėjo įveikti, norėdama užauginti ŽMOGŲ, kuris būtų išauklėtas, laimingas, gyvenantis visavertį gyvenimą, gebantis KURTI pasauliui. Viso to paslaptis, manau, yra meilė. Ją gali nupiešti, gali išgirsti, gali paliesti, bet niekas jos neatspindės taip, kaip išjaustas jausmas, nuo kurio bėga šiurpuliukai.
Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje, – tarė lapė. (A. de Sent Egziuperi „Mažasis Princas“)
Tai tokie gražūs ir gilūs žodžiai! Mes vienas kitam reikalingi – žmogus žmogui, o Tavo, kaip Mamytės, ir vaikelio ryšys yra itin ypatingas. Tai didžiulė dovana, pasauliui sukurianti daug kitų dovanų!
Noriu palinkėti Tau meilės, tikėjimo, pasimėgavimo kelione, nes tik ji yra vertingiausia ir įdomiausia, o ne pats tikslas. Ir gebėjimo priimti viską, kas vyks šioje kelionėje. Galbūt liūdnus dalykus priimti ir paleisti, bet neignoruoti. O gerus ir gražius dalykus švęsti bei laikyti širdy.
Noriu palinkėti jaustis taip, kad galėtum pasakyti: „AŠ ESU PAKANKAMA“, nes taip ir yra. Tu esi pakankama! Ir nieko nereikia daugiau, nes tobulumas neegzistuoja.
Norėčiau, kad mes susitiktume ir susipažintume gyvai. Turiu TAU DOVANĄ. Noriu Tau padovanoti susitikimą su Tavo grožiu. Susitikusios palepinsime Tavo veido odą procedūra ir išmoksime dieninio makiažo paslapčių. Juk mes, moterys, jaučiamės ypač gražios tuomet, kai išlaikome pusiausvyrą tarp išorinio ir vidinio grožio, tad reikia rūpintis jais abiem. O mamytei LAIKO SAU būtinai reikia, kad nepamirštų, jog yra ne tik Mama, bet ir MOTERIS.
Vienų mokymų metu kunigas A. Toliatas mums pasakė: „Jūs, rūpindamosi moterų išoriniu grožiu, suvirpinate vidinį grožį ir moterys pražysta.“
Kviečiu Tave, laukiu Tavęs, tikiu Tavimi.
—————
Živilė
867937860 | www.manodula.lt