Vaikelio atėjimas mums yra didžiulis pokytis. Tam, kad atrastume santykį su mažyliu, keičiasi ne tik mūsų kūnas, bet ir psichika. Jau nėštumo metu moteris tampa jautresnė, keičiasi emocinės reakcijos (gali banguoti nuo džiaugsmo iki didžiulio nerimo, nuo pasitikėjimo savimi iki visiško abejojimo savimi „ar sugebėsiu?“). Neretai apima iki šiol nepatirtas begalinio nesaugumo jausmas. Kodėl išgyvename tokius jausmus? Kaip sau padėti? Paskaitoje kalbėsime apie moters psichikos pokyčius nėštumo metu, kaip juos geriau suprasti, kaip pasiruošti gimdymui ir vaikelio atėjimui. Juk dažnai ruošdamiesi gimdymui girdime, kad reikia „išmokti nusiraminti“, bet ką tai reiškia? Kaip įmanoma ruošiantis tokiam intensyviam nenuspėjamam procesui nusiraminti? Ir kam to reikia?

Paskaitoje kalbėsime apie:

• kaip gimdymo metu veikia moters smegenys, kaip jos keičiasi ir kokią įtaką aplinka ir moters pasiruošimas turi smegenyse besigaminantiems hormonams;
• kaip nerimas blokuoja gimdymo „hormoninį kokteilį“, kuris pasigamina ne tik tam, kad gimdymas praeitų sklandžiai, bet ir tam, kad didėtų tikimybė sukurti empatišką santykį su mažyliu;
• kaip funkcionuoja mūsų kūnas ir smegenys, kaip tai susiję su mūsų emocijomis ir kokios technikos gimdant naudingos, o kokios ne;
• kokį emocinį kraitelį reikia susikrauti nėštumo metu, kad gimdymas praeitų sklandžiai ir įsijungtų motinystės apdovanojimo sistema, sumažinanti tikimybę susirgti depresija.

Kai du tampa trys – poros santykių pokyčiai tampant tėvais

Mažylis pakeis ne tik mamos psichiką, bet ir visos šeimos dinamiką. Tai dar viena krizė, kai gyventi taip, kaip gyvenote iki šiol, nebeišeina, o tas „naujas“ gyvenimas dar nesusidėliojo. Paskaitoje kalbėsime:

• kaip šiam pokyčiui pasiruošti jau nėštumo metu;
• kaip puoselėti tokius santykius, kad vaikelis porą jungtų ir vienytų, kad visi šeimos nariai jaustųsi saugūs;
• kaip tėčiui įsitraukti į pasiruošimą tėvystei, gimdymui, laikotarpiui po gimdymo;
• kodėl vyrams svarbu suprasti, kas vyksta su moterų emocijomis.

Emocijos pagimdžius

„Kodėl aš visą dieną verkiu?“, „kodėl, gimus kūdikiui, pradėjau visko bijoti?“, „kodėl tokia sunki tos atsakomybė našta?“, „jaučiuosi visiškai pasimetusi tarp teorijų, informacijos“, „nesuprantu, atrodo viskas gerai, tačiau ryte negaliu atsikelti iš lovos“, „pradėjau prisiminti savo vaikystę, ar čia normalu?“, „pradėjau vėl pyktis su mama“ – tai keletas iš begalės moterų patirčių.

Tapimas tėvais iš esmės pakeičia mūsų psichiką. Ir tam yra tiek biologinė, tiek psichologinė prasmė. Tiesa pasakius, tai vienas iš labai svarbių pokyčių žmogaus gyvenime. Bet tam, kad suprastume, kaip tai priimti, kad jis atneštų daugiau prasmės ir supratimo, neįklampintų į nuolatinį kaltės, bejėgiškumo ir bandymo viską sukontroliuoti liūną, mums reikia susiorientuoti. Tad kas pasikeičia tapus tėvais ir kaip sau padėti? Padėti sau ne tik dėl to, kad galėtume išmokyti savo vaikus gyvenimo meno, bet ir tam, kad patys suprastume save.