Toliau pateikiamas klausimynas vadinamas Edinburgo depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo. Skalė tinkamiausia naudoti nėštumo metu ir per pirmąsias 6–8 savaites po gimdymo.

AR MAN DEPRESIJA?

EDINBURGO POGIMDYMINĖS DEPRESIJOS SKALĖ

Kadangi esate nėščia arba neseniai susilaukėte kūdikio, norėtume sužinoti, kaip Jūs jaučiatės.
Atsakydama į klausimus, pažymėkite tą atsakymą, kuris labiausiai atspindi Jūsų savijautą per pastarasias septynias dienas – neapsiribokite savijauta šiandien.

Čia pateikiamas pavyzdys, kaip reikia pildyti:

Aš jaučiausi linksma:

Tai reiškia, kad „didžiąją laiko dalį per pastarąją savaitę jaučiausi linksma“

Pastaba: skalę galima naudoti ir platinti be papildomo leidimo, tačiau reikia nurodyti šiuos informacijos šaltinius:
Cox, J., Holden, J. & Sagovsky, R. (1987). Detection of postnatal depression: Development of the 10-item Edin-burgh Postnatal Depression Scale. British Journal of Psychiatry, 150, 782–786.
NHS Ayrshire & Arran. Translated Leaflets A to Z. https://www.nhsaaa.net/publications/translated-leaflets-a-to-z/?letter=E

Pagalbos kontaktus šioje svetainėje galite rasti šio puslapio apačioje ir čia

    Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės.
    Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites.     Tačiau maždaug 10–20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos. Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti.
   Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą. Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje.
   Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu.
              Informaciją parengė Dr. Giedrė Širvinskienė, psichologė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėja, docentė.

Susisiekite

NEMOKAMOS EMOCINĖS PARAMOS KONTAKTAI

Mama mums rupi. Pagalba emocinei gerovei

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI – Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą. Registruokitės pas psichologą.

PAGALBA SAU – Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą / www.pagalbasau.lt

VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAI – Pasidomėkite jūsų savivaldybėje organizuojamais stiprinančiais užsiėmimais, konsultacijomis ir savitarpio paramos grupėmis. 

KRIZIŲ ĮVEIKIMO KOMANDA – Nemokamos paslaugos visoje Lietuvoje esant krizei šeimoje ar organizacijose /  tel. 1815  I–V 8–20 val. / www.kriziukomanda.lt

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA – Teikia emocinę pagalbą moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus / tel. 8 800 66366 visą parą / www.pagalbosmoterimslinija.lt

TĖVŲ LINIJA – Psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams / tel. 8 800 90012 I–V 9–13 val. ir 17–21 val. / www.tevulinija.lt

KRIZINIO NĖŠTUMO CENTRAS – Pagalba neplanuotai pastojus, netekus vaikelio, patiriant depresiją po gimdymo / tel. 8 603 57912 / www.neplanuotasnestumas.lt

DULŲ ASOCIACIJA – Individuali emocinė pagalba / FB duloslietuvoje 

ANKSTUKŲ PAGALBOS LINIJA – Paramos ir pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio, veikia visą parą / tel. 8 612 03800  

NEIŠNEŠIOTUKŲ PAGALBOS LINIJA – Emocinė pagalba, internetinės mamų savanorių ir šeimos gydytojų konsultacijos neišnešiotų kūdikių šeimoms ir jų artimiesiems / www.padeduaugti.lt 

VšĮ „UGDYMO IR KONSULTAVIMO CENTRAS“ – Kompleksinė psichosocialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio / www.kudikionetektis.lt 

KRIZIŲ ĮVEIKIMO CENTRAS – Psichologo paslaugos gyvai ir nuotoliniu būdu, pirma konsultacija nemokama / tel. 8 640 51555 / www.krizesiveikimas.lt 

GALIŲ DĖŽUTĖ – Visa reikalinga informacija ir konsultacijos tėvams, kurių šeimoje auga ypatingas vaikas / www.galiudezute.lt 

VILTIES LINIJA – Emocinė parama telefonu bei laiškais, skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo / tel. 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt 

JAUNIMO LINIJA – Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt 

TU ESIinformacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt

SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) – Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt 

MOTERŲ GRUPĖS, MAMŲ FORUMAI, SUSITIKIMAI, ŠILTI RYŠIAI SU DRAUGĖMIS. Bendraudamos su kitomis moterimis pajuntame bendrystę, turime galimybę dalintis ir gauname socialinio palaikymo, kuris mažina depresijos po gimdymo riziką.

 

MAMA MUMS RŪPI, o tai, kaip ji jaučiasi – yra svarbu!

 

Jūsų testo rezultatai