Pagalba

Kaip tu jauties?

Būkime jautrūs ir supratingi vieni kitiems! Palaikykime naują mamą, išklausykime ir tiesiog nuoširdžiai paklauskime „Kaip tu jautiesi?“ Jei pastebime, kad jai sunku, pasiūlykime pagalbą buityje ir kūdikio priežiūroje, paskatinkime rūpintis savo poreikiais (miegas, maistas, poilsis, bendravimas ir kt.) ir emocine sveikata, pakvieskime atlikti testą “Ar man depresija?” 

Paskatinkime pasikonsultuoti ir ieškoti pagalbos ar emocinės paramos. Jei savijautos pokyčiai neramina, savijauta nesikeičia ar sunkėja –  kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Emocinės paramos kontaktai apačioje.

Prisijunkite „Mama mums rūpi” bendraminčiu! Jei savo veiklose, darbe ar profesiniame kelyje sutinki mamą po gimdymo ar šeimą su naujagimiu, būk jiems dėmesingas. Kviečiame visus, veikiančius motinystės srityje, pagilinti žinias apie fizinius, hormoniniu, psichologinius moters pokyčius motinystėje; išmokti atpažinti pogimdyvinės depresijos požymius bei sužinoti, kaip mamai gali padėti jau dabar.

Kviečiame imtis asmeninės lyderystės depresijos po gimdymo prevencijoje ir inicijuoti „Mama mums rūpi“ renginį-mokymus savo mieste. Parašykite mums ir surasime būdą, kaip sukviesti politikus, savivaldybės atstovus, tėvus, bendruomenės narius, medikus ir darbuotojus į bendrą diskusiją, kuriančią pokyčius ir požiūrį keičiančius mokymus.

Remkite projektą „Mama mums rūpi“ palaikydami, savanorišku darbu ar finansiškai.

Esame dėkingi, kad Jums rūpi mama!

Susisiekite

EMOCINĖS PARAMOS KONTAKTAI

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI – Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), Psichikos sveikatos centrą. Registruokitės pas psichologą, jei norite pradėti gydymą nuo pokalbio, arba pas psichiatrą, jei norite medikamentinės pagalbos.

PAGALBA SAU – Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą / www.pagalbasau.lt

VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAI – Pasidomėkite jūsų savivaldybėje organizuojamais stiprinančiais užsiėmimais ir savitarpio paramos grupėmis. 

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA – Teikia emocinę pagalbą moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus / tel. 8 800 66366 visą parą / www.pagalbosmoterimslinija.lt

KRIZINIO NĖŠTUMO CENTRAS – Pagalba neplanuotai pastojus, netekus vaikelio, patiriant depresiją po gimdymo / tel. 8 603 57912 / www.neplanuotasnestumas.lt

KRIZIŲ ĮVEIKIMO CENTRAS – Psichologo paslaugos gyvai ir per skype, pirma konsultacija nemokama / tel. 8 640 51555 / www.krizesiveikimas.lt 

DULŲ ASOCIACIJA – Individuali emocinė pagalba / FB duloslietuvoje 

ANKSTUKŲ PAGALBOS LINIJA – Paramos ir pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio, veikia visą parą / tel. 8 612 03800  

NEIŠNEŠIOTUKŲ PAGALBOS LINIJA – Emocinė pagalba, internetinės mamų savanorių ir šeimos gydytojų konsultacijos neišnešiotų kūdikių šeimoms ir jų artimiesiems / www.padeduaugti.lt 

VšĮ „UGDYMO IR KONSULTAVIMO CENTRAS“ – Kompleksinė psichosocialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio / www.kudikionetektis.lt 

GALIŲ DĖŽUTĖ – Visa reikalinga informacija ir konsultacijos tėvams, kurių šeimoje auga ypatingas vaikas / www.galiudezute.lt 

TĖVŲ LINIJA – Psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams / tel. 8 800 90012 I–V 9–13 val. ir 17–21 val. / www.tevulinija.lt 

VILTIES LINIJA – Emocinė parama telefonu bei laiškais, skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo / tel. 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt 

JAUNIMO LINIJA – Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt 

SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) – Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt

DEPRESIJOS ĮVEIKIMO CENTRAS – Specializuota nemedikamentinė pagalba sergantiesiems depresija ir jų artimiesiems (paslaugos mokamos) / tel. 8 682 51402 / www.depresijosiveikimas.lt 

PSICHOLOGĖ SIGITA VALEVIČIENĖ – Psichologinės konsultacijos, psichoterapija, gimdymo psichologija, depresija po gimdymo / www.sigita.eu

PSICHOLOGĖ VILMA PETRIKIENĖŠeimų studija „Esu šalia“ skirta ieškantiems atsakymų į kylančius klausimus apie vaikų auginimą, taip pat norintiems geriau suprasti save / www.esusalia.lt

VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS CARITAS MOTINOS IR VAIKO GLOBOS NAMAI – Paslaugos besilaukiančioms ir moterims su vaikais iki 7 m.: konsultavimas, savitarpio pagalbos grupės, ilgalaikis prieglobstis / tel. 8 5 2121653 (9-20val.), 8 5 2611014 (9-17val.) / info@vln.caritas.lt, vidanev@gmail.com 

Skaitykite plačiau

POGIMDYVINĖ DEPRESIJA

Nors apie pogimdyminę depresiją kalbama vis daugiau, tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nėra žinomas. Manoma, jog net apie 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus, o 10–15 proc. jaunų mamų patiria pogimdyminę depresiją. Deja, vis dar vyrauja stereotipas, kad pogimdyminė depresija „iš piršto laužta“. Vis dėlto tie, kurie taip galvoja, klysta ir todėl galbūt nė nepastebi, jog visai šalia jų šiuo metu kenčia jauna mama. Ir ne tik ji. Kartu su ja kenčia ir visa šeima.

Pogimdyminė melancholija gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių) ir praeina savaime. Ši būsena nėra liga.

Pogimdyminės melancholijos ženklai:

  • staigūs nuotaikos pokyčiai,
  • nerimas,
  • liūdesys,
  • irzlumas,
  • verksmingumas,
  • pablogėjusi dėmesio koncentracija,
  • apetito pokyčiai,
  • su miegu susiję sunkumai,
  • nuovargis.

Išgyvenant pogimdyminę melancholiją padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.

Pogimdyminę melancholiją patiria nuo 60 iki 80 proc. gimdžiusių moterų. Jos pabaiga nebūna labai aiški, tiesiog savijauta po truputį gerėja ir grįžta į įprastą būseną.

Pogimdyminė depresija dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo.

Sergant pogimdymine depresija toliau išvardyti simptomai tęsiasi dvi savaites ir ilgiau:

  • nesibaigiantis intensyvus liūdesys bei tuštumos jausmas,
  • interesų bei malonumo jausmo praradimas,
  • užsisklendimas savyje, vengimas bendrauti net su pačiais artimiausiais žmonėmis,
  • nuolat besitęsiantis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas,
  • nemiga arba padidėjęs mieguistumas,
  • energijos, motyvacijos stoka ir nesibaigiantis nuovargis,
  • verksmingumas,
  • kūno svorio bei apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs),
  • kaltės ir nevisavertiškumo jausmas,
  • dėmesio sutrikimai (sunkumas susikaupti),
  • sunkumai priimant sprendimus,
  • įkyrios, gąsdinančios mintys apie baimę sužeisti, pakenkti kūdikiui ar susižeisti pačiai, nesidomėjimas, abejingumas kūdikio atžvilgiu,
  • mintys apie savižudybę.

Pogimdymine depresija suserga apie 10–15 proc. pagimdžiusių moterų. Dar apie 20–30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos ir joms niekada nenustatoma pogimdyminės depresijos diagnozė, nors gyvena kančioje.

Pogimdyminė psichozė išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė, pasireiškia maždaug vienai arba dviem moterims iš 1000. Tai jau kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais; elgesys yra chaotiškas, aiškiai stokojantis nuoseklumo, o pradėti darbai dažnai lieka neužbaigti).

Vyrų pogimdyminė depresija yra menkiau ištyrinėta ir apie ją žinoma bei kalbama kur kas mažiau. Tėčiai tapę vyrai taip pat gali susirgti pogimdymine depresija. Jie išgyvena tuos pačius jau minėtus jausmus ir simptomus, su kuriais susiduria ir moterys.

Sunkumai, su kuriais susiduria vyrai:

  • Informacijos trūkumas, kad vyrai gali sirgti pogimdymine depresija.
  • Patys vyrai ir juos supanti aplinka neretai palaiko ir skatina stipraus bei kieto vyro stereotipus, todėl vyrai slepia ir slopina savo jausmus. Neretai jie mano, kad tokiu būdu saugo žmoną ir vaiką. Nesikreipiant ir nesulaukus pagalbos, būsena gali dar labiau sunkėti ir tapti dar didesne našta šeimai.
  • Didžioji dėmesio dalis po gimdymo tenka pagimdžiusiai moteriai ir kūdikiui. Vyrai dažnai lieka šešėlyje. Dalis vyrų pasijunta nereikalingi ir nerandantys savo vaidmens pagausėjusioje šeimoje.

Vyrų depresija gali turėtia tų pačių neigiamų pasekmių visai šeimai kaip ir moters depresija. Svarbu kreiptis pagalbos ir tokiu būdu pasirūpinti savimi ir savo šeima.

Nors motinystė dažnai vaizduojama kaip vienas gražiausių gyvenimo etapų, daliai moterų ji sunkiai pakeliama. Geriau jaustis nepadeda tiek žiniasklaidoje, reklaminiuose leidiniuose, tiek „tiesiog ore tvyrantis“ motinystės kaip ypatingos, dažnai išskirtinai teigiamos patirties vaizdavimas. Šviesios spalvos, pūsti žandukai ir palaimingo veido moters įvaizdis besilaukiančioms moterims siūlo iliuziją, kad motinystė – savaiminis, nesudėtingas ir nereikalaujantis didelių pastangų virsmas. Gimus kūdikiui, minėtas paveikslas ir susikurti lūkesčiai keičiasi. Šalia švelnių, pastelinių spalvų sau vietos ieško ir blankūs buitiški bei labai žemiški reikalai, kuriuos sunku pastebėti matant kitas kūdikius sūpuojančias moteris. Gali susiformuoti klaidingas įsivaizdavimas, kad „kitos susitvarko puikiai“, „kitoms tai išeina natūraliai, savaime“ ir kad „kitos neišgyvena tokios vidinės sumaišties kaip aš“. Apie šias neatitiktis kalbėti ir prisipažinti nedrąsu, o tai tik padidina atskirties ir vienišumo jausmą.

Pogimdymine depresija gali susirgti bet kuri moteris. Nesvarbu, ar tai pirmas ar vėlesnis gimdymas, ar giminėje yra buvę pogimdyminės depresijos atvejų, ar tai buvo be galo laukiamas ar nelaukiamas kūdikis. To negalime prognozuoti. Tačiau būdami budrūs ir jaurūs sau bei moterims šalia, galime laiku atpažinti pirmuosius signalus ir pripažinti sau, kad reikalinga pagalba. Tai ir būtų pirmasis ir be galo svarbus žingsnis. Kartais jis ir yra pats sunkiausias.

Vienas iš požymių, kad iš tikrųjų pripažįstate ir priimate savo būseną, yra tai, jog apie savo išgyvenimus galite atvirai papasakoti žmonėms, kuriais pasitikite. Jei taip nėra, verta savęs paklausti, ką ir kodėl bandote paslėpti nuo savęs ir kitų. Turėti sunkumų nėra gėdinga, nors juos imtis spręsti gali prireikti drąsos. Paprastai moterys, gerokai pagerėjus būsenai, gailisi, kad pagalbos nesikreipė anksčiau ir tiek daug savo gyvenimo laiko praleido kentėdamos, nors tai nebuvo būtina. Tad nelikite vienos!

Dažnai moterims kreiptis pagalbos į artimuosius ir specialistus trukdo nuostata, kad „turiu susitvarkyti pati“. Ir nors yra dalykų, kuriuos neišvengiamai teks daryti pačiai, nė vienas nesame visagalis. Tad nereikėtų sau kelti neįgyvendinamų reikalavimų. Dantis išsivalome, tačiau patys jų sau netaisome, taip ir su psichikos sveikata. Pogimdyminė depresija nėra įprasta situacija, jos pasekmės gali būti pernelyg skaudžios, tad leiskite sau prašyti pagalbos.

Nemaža dalis moterų aiškiai supranta, kokį sudėtingą laikotarpį išgyveno, tik tuomet, kai būsena pradeda gerėti. Artimiesiems svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad moteris gali neturėti nei vidinių resursų pamatyti savo būseną iš šalies, nei jėgų kreiptis pagalbos.

Ypač sunku moterims sau ir kitiems pripažinti, kad joms kyla minčių, jog gali pakenkti kūdikiui. Jos jaučiasi blogos mamos, kaltina save ir dar labiau užsisklendžia, o tai tikrai nepadeda nuraminti nei vidinės sumaišties, nei buitinių rūpesčių. Žinoma, tai nereiškia, kad negatyvios mintys bus įgyvendintos, tačiau rimtas ženklas, jog moteriai yra itin sunku ir artimųjų bei specialistų pagalba yra būtina.

Moterims, susirgus pogimdymine depresija , rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma pogimdyminė depresija gali labai pasunkėti. Gydantis galima išvengti tolesnių sunkumų tiek pačiai moteriai, tiek ją supantiems aplinkiniams:

  • negydoma pogimdyminė depresija gali virsti chroniška būsena,
  • neseniai tapusiems tėčiais vyrams, esantiems šalia pogimdymine depresija sergančios partnerės, padidėja rizika patiems susirgti depresija,
  • negydoma pogimdyminė depresija gali komplikuoti santykius šeimoje,
  • vaikai, kurių motinos serga pogimdymine depresija, dažniau turi elgesio ar emocinių problemų (gali būti nerimastingi, jautrūs, prasčiau miegoti, lėčiau vykti jų pažintinė raida),
  • pogimdymine depresija serganti moteris sunkiai gali užmegzti saugiai prieraišų ryšį su kūdikiu, kuris yra būtinas palankiai emocinei vaiko raidai,
  • pati didžiausia pogimdyminės depresijos grėsmė – tai savižudybės ar vaiko sužeidimo rizika.

Svarbu kreiptis į psichologą ar psichiatrą, jei pastebite:

  • kad simptomai ar ženklai nemažėja praėjus dviem savaitėms,
  • jūsų būsena blogėja,
  • tampa vis sunkiau pasirūpinti kūdikiu ir atlikti kasdienes užduotis,
  • kyla minčių apie savęs arba kūdikio sužalojimą,
  • pastebite pogimdyminės psichozės simptomus.

Atsižvelgiant į pogimdyminės depresijos eigą ir sunkumą, taikomi skirtingi gydymo metodai – psichologinė ar psichoterapinė pagalba, medikamentinis gydymas arba abiejų derinys. Be minėtų veiksnių, ne mažiau svarbi ir savigalba – kryptingas ir tikslingas pasirūpinimas savimi. Neretai su pogimdymine depresija susiduriantiems moterims ir vyrams tai yra vienas sudėtingiausių uždavinių. Aplinkinių parama (tiek emocinė, tiek fizinė pagalba prižiūrint kūdikį, pagalba namų ruošos darbuose, galimybių sudarymas nors trumpam atsitraukti nuo kūdikio ir pailsėti) gali būti be galo vertinga.

  • Savigalba

Savigalba gali būti veiksminga atpažinus pirmuosius pogimdyminės depresijos simptomus, lengvos pogimdyminės depresijos atveju bei greta psichologinės ar psichoterapinės ir medikamentinės pagalbos. Į savigalbą derėtų žvelgti kaip į kasdienį dantų valymą. Žinoma, galime jų nevalyti ir vaikščioti pas gydytojus, kad šie mums vis taisytų dantis, tačiau aiškiai suprantame ir savo atsakomybę. Tokia pat svarbi ir kasdienė psichikos higiena bei rūpestis savimi.

Keli pasiūlymai, kaip galite pasirūpinti savo būsena, kurių veiksmingumą sergantiesiems depresija patvirtina moksliniai tyrimai:

  • Ryški šviesa

Kuo ilgiau būkite natūralioje saulės šviesoje. Kiekvienam žmogui reikia bent pusvalandžio ryškios šviesos kasdien, kad ji padėtų sureguliuoti mūsų kasdienius kūno ritmus, kurie reguliuoja nuotaiką, miegą, energijos lygį, metabolizmo procesus ir kt.

  • Omega-3 rūgščių prisotinta mityba

Turite kelis pasirinkimus. Galite 2–3 kartus per dieną valgyti riebią žuvį kaip japonai, kurių depresijos rodikliai vieni žemiausių pasaulyje, arba gerti kokybiškus žuvų taukus. Atsižvelgiant į atliktus mokslinius tyrimus, tai veiksmingai padeda sumažinti depresijos simptomus. Tačiau svarbu, kad jūsų pasirinkti žuvų taukai būtų kokybiški. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, šiuo metu rekomenduojama dozė 1000 mg EPA (eikozapentaeno rūgštis) ir 500 mg DHA (dokozaheksaeno rūgštis) kasdien. Tai yra omega-3 riebalų rūgštys, kurios itin svarbios sėkmingam kūdikio vystymuisi, tad nėštumo periodu jų gali pritrūkti ir pačiai mamai.

  • Fizinis aktyvumas

Tyrėjai daugybę kartų lygino aerobinių pratimų ir antidepresantų poveikį gydant depresiją. Vieno iš atliktų tyrimų metu įrodyta, kad net ir menkas judėjimas, t. y. trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę, veikia lygiai taip pat kaip antidepresantai. Tačiau vaistus vartojantys pacientai buvo tris kartus labiau linkę vėl susirgti depresija per artimiausius 10 mėnesių nei tie, kurie gydėsi judėjimu.

Taigi, rekomenduojame tris pusvalandžio trukmės sparčius pasivaikščiojimus per savaitę – geriausia šviečiant saulei, gamtoje ir su jums malonia draugija.

  • Miegokite pakankamai

Miegas su kūdikiu namuose kartais tampa tikru iššūkiu. Miego sutrikimai yra glaudžiai susiję su depresija. Miego trūkumas gali dar labiau pasunkinti moters būseną. Tad dalykitės su partneriu naktine kūdikio priežiūra, o dieną nepraleiskite progos kartu nusnūsti, t.y. darykite viską, ką galite, kad išmiegotumėte rekomenduojamas 8 val. per parą.

  • Praktikuokite dėmesingo įsisąmoninimo meditacijas

Moksliniai tyrimai rodo dėmesingo įsisąmoninimo meditacijų efektyvumą. Kasdienės dėmesingo įsisąmoninimo praktikos padeda jaustis ramiau ir turėti daugiau energijos, geriau susivokti savo jausmuose ir poreikiuose.

  • Visavertė mityba

Sergančios depresija ir auginančios mažus vaikus motinos dažnai tinkamai nepasirūpina visaverte mityba. Daliai moterų norisi nuolat užkandžiauti, valgyti nevisavertį maistą, kitoms gali stipriai sumažėti apetitas. Dėmesys dažniau nukreiptas į vaiko, o ne į savo poreikius. Tad sąmoningai pasirūpinti ir sau priminti apie subalansuotą ir sveiką mitybą yra labai svarbu.

  • Remkitės aplinkinių parama ir pagalba

Aiškiai įvardykite ir išsakykite savo poreikius artimiausiems žmonėms, priimkite jų pagalbą buityje. Sergant depresija gali kilti noras atsiriboti nuo aplinkinių, tačiau pasirūpinti tarpusavio santykiais šiuo metu yra itin svarbu. Galite pabandyti pasikalbėti ir išlieti savo jausmus žmonėms, kuriais pasitikite, arba kartu užsiimti įtraukiančia ar atpalaiduojančia veikla ir daug nekalbėti. Rinkitės tai, kas jums tuo metu svarbiausia, tačiau neizoliuokite savęs nuo kitų.

  • Sukurkite prieraišų ryšį su savo vaiku

Saugus prieraišumas formuojasi, kai motina šiltai, jautriai ir nuosekliai atliepia kūdikio emocinius ir fiziologinius poreikius. Nuramina verkiantį, atsako šypsena į šypseną, pamaitina alkaną ir t. t. Vėliau gyvenime tai tampa sėkmingo augimo ir raidos pamatu jūsų vaikui.

Pogimdyminė depresija gali sutrukdyti šiam ryšiui sėkmingai formuotis. Depresija sergančios motinos kartais gali būti mylinčios ir dėmesingos, o kitu metu į kūdikį reaguoti abejingai ar dirgliai. Sergant pogimdymine depresija moterims gerokai sunkiau bendrauti, žaisti ir žindyti savo kūdikį, jam skaityti ar dainuoti. Taip pat gali būti, kad ir pačiai moteriai neteko vaikystėje patirti saugaus ryšio su savo tėvais ar globėjais. Gera žinia yra ta, kad realu mokytis ir išmokti užmegzti ryšį su kūdikiu, atliepti jo poreikius. Smegenys sukurtos šiai pirminei neverbalinei komunikacijai, kuri suteikia daug malonumo ir mamai, ir kūdikiui. Tai padės ir jums jaustis geresnei bei laimingesnei mamai.

  • Raskite laiko santykiams su partneriu

Gimus kūdikiui keičiasi daugybė dalykų. Abiem partneriams tai yra kupinas įvairių iššūkių metas. Nepamirškite atvirai kalbėtis apie vienas kito poreikius, jausmus keičiantis vaidmenims ir susiduriant su tėvystės iššūkiais. Atrasti laiko pabūti dviese, net jei tai nėra pasimatymas restorane, o tik 20 min. pokalbis virtuvėje pavargus po dienos darbų ir užmigdžius vaiką.

  • Psichologinė pagalba

Neretai pogimdyminė depresija yra glaudžiai susijusi su įvairiomis psichologinėmis priežastimis: su trauminiais patyrimais, susijusiais su nėštumu, gimdymu, kūdikio sveikatos sunkumais, su vaikystės traumomis, netektimis, sudėtingais santykiais su tėvais, anksčiau gyvenime patirta seksualine prievarta ar kitais sudėtingais išgyvenimais, dabartiniais konfliktais su partneriu, naujai atsiradusio vaidmens iššūkiais ir klausimais. Motinystės patirtis gali paskatinti įvairius, ne tik dabartinio gyvenimo, klodus. Net jeigu priežastys nėra psichologinės arba aiškiai matomos, patiriama būsena sukelia didelę kančią ir yra sunkiai ištveriama.

Kūdikį žindančios moterys dažnai nelinkusios rinktis medikamentinio gydymo, nes nerimauja dėl galimo šalutinio poveikio kūdikiui. Tad jos dažniau renkasi psichologinę pagalbą. Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti tiek susivokti, kas vyksta susidūrus su nauju vaidmeniu, tiek suteikti emocinę paramą. Svarbus psichologinės pagalbos tikslas sergant pogimdymine depresija – pagerinti moters savijautą. Kaip to bus siekiama, priklauso nuo to, kokiai psichologijos krypčiai atstovauja konkretus specialistas.

  • Šviesos terapija

Šviesos terapija vis labiau pripažįstama kaip efektyvus ir saugus gydymo būdas sergantiesiems skirtingomis depresijos rūšimis. Šviesos terapiją išmanantis specialistas gali jus pakonsultuoti ir išmokyti tinkamai naudotis šviesos terapijos lempomis. Jų poveikis gana greitas, neretai pirmasis efektas pastebimas jau po savaitės. Tai gali būti patrauklus gydymo būdas, nes nenustatyta jokio šalutinio poveikio kūdikiui, kai moteris yra nėščia arba žindo.

  • Medikamentinė pagalba

Palyginti nedaug žinoma apie antidepresantų poveikį motinos pienui ir per jį kūdikiui. Tad žindančioms moterims rekomenduojama pradėti nuo nemedikamentinių gydymo būdų (susirgus lengva arba vidutine pogimdyminės depresijos forma). Vis dėlto, jei nemedikamentiniai gydymo būdai yra neefektyvūs arba neprieinami, gali būti pasirenkamas medikamentinis gydymas.

Vienas iš privalumų, sėkmingai pritaikius medikamentus, – galimi gana greiti savijautos pokyčiai. Daliai moterų gali pakakti tik medikamentinio gydymo, tačiau derinant su psichologo konsultacijomis ar psichoterapija užtikrinamas ilgalaikis pagerėjimas, įvykusių pokyčių pastovumas.

 
  • Paskatinkite arba padėkite kreiptis pagalbos. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti, jeigu įtariate, kad jums artimas žmogus išgyvena pogimdyminę depresiją. Depresija sergantis žmogus gali neatpažinti arba nepripažinti savo sunkumų. Galite aiškiai pasakyti, kad matote, jog moteris kenčia ir jai yra sunku, pasakyti, kad jums rūpi, kad yra normalu turėti sunkumų ir ieškoti pagalbos. Gali praversti pagalba surandant, kur kreiptis, galbūt netgi galite palydėti moterį iki pagalbos teikėjų arba tuo metu pasirūpinti jos kūdikiu.
  • Dalykitės buities darbais ir kūdikio priežiūra. Jūs galite palaikyti savo artimą žmogų perimdami dalį buitinių rūpesčių patys arba padėdami surasti, kas šiuo metu pasirūpins buitimi. Nelaukite, kol ji paprašys.
  • Klausykitės jos jausmų neteisdami, nevertindami ir nesiūlydami greitų ir paprastų sprendimų. Būkite šalia ir padrąsinkite ją daugiau kalbėti apie savo jausmus ar juos išreikšti kitais būdais.
  • Padrąsinkite. Sergant depresija kartais atrodo, kad tokia būsena niekada nepasibaigs ir kad visos pastangos pasveikti yra bevertės. Pasakykite, kad esate ir ketinate būti šalia šiame nelengvame gyvenimo etape.
  • Priminkite moteriai, kad ji nekalta dėl to, jog serga depresija. Pogimdymine depresija sergančios moterys dėl ligos dažnai kaltina save. Moteris gali manyti, jog susirgo pogimdymine depresija, nes: yra silpna, yra bloga mama, yra tinginė, nemoka džiaugtis, neturi valios… – sąrašą galima tęsti iki begalybės. Artimieji gali padėti sumažinti tokią neadekvačią nepagrįstą kaltę primindami, kad depresija – tai liga, dėl kurios niekas nekaltas.
  • Pasirūpinkite, kad ji turėtų laiko sau. Nepertraukiamai rūpintis kūdikiu nelengva. Nelaukite, susitarkite dėl nuolatinio ir iš anksto žinomo laiko, kurį moteris gali planuoti tik sau. Taip pat galite ją paskatinti padaryti poilsio pertraukas, samdyti auklę ar pabūti dviese.
  • Būkite kantrus, jei ji šiuo metu nenori seksualinių santykių. Vienas iš depresijos simptomų – sumažėjęs seksualinis potraukis arba galėjimas pajusti malonumą. Tad nedarykite spaudimo, jei ji šiuo metu nėra nusiteikusi seksualiniams santykiams.
  • Išeikite kartu pasivaikščioti. Fizinis aktyvumas yra tikrai efektyvus būdas siekiant palengvinti depresijos simptomus, tačiau sergant gali būti labai sunku imtis iniciatyvos. Tad galite padėti sukurdami kasdienį spartaus pasivaikščiojimo ritualą. Geriausia – gamtoje ir saulės šviesoje.
  • Sužinokite apie ligą daugiau. Tai padeda geriau suprasti, kaip jaučiasi jūsų artimas žmogus, kas vyksta su juo ir kaip tai gali veikti jūsų santykius. Išmanymas apie depresiją kaip apie ligą, jos simptomų atpažinimas padeda palaikyti realistiškus lūkesčius ir nepriimti asmeniškai elgesio, kuris gali būti susijęs su sunkia sergančiojo būsena.
  • Pasirūpinkite savimi. Artimojo depresija, ypač tokiu jautriu periodu, kai namuose atsiranda kūdikis, pareikalauja daug jėgų – tiek fizinių, tiek emocinių. Jei atsiradus kūdikiui moteris suserga depresija, jūs susiduriate su dviem didžiuliais stresoriais. Tad nepamirškite savęs ir savo poreikių. Skirkite laiko poilsiui, fiziniam aktyvumui, bendravimui su draugais. Jeigu jaučiate, kad jums sunku susitvarkyti su savo jausmais, drąsiai ieškokite pagalbos ir sau.

Susisiekime

Kokius sprendimus matote jūs?