LAIŠKAI MAMAI – Mama mums rūpi

Laiškai

LAIŠKAI MAMAI IR TĖČIUI

„Galvojome kaip padrąsinti besilaukiančias ar neseniai pagimdžiusias moteris, šeimas šiame naujame jų gyvenimo etape, ir pasirinkome nuoširdaus, besidalinančio patirtimi laiško formą. Tad kiekvieno dalyvio, besijungiančio prie projekto „Mama mums rūpi“, paprašėme parašyti laišką būsimai ar neseniai pagimdžiusiai mamai, ir bent šiek tiek pasidalinti jau turima mamystės ar tėvystės patirtimi. Juk kai apie nežinomus dalykus papasakoja artimi žmonės – tampa šiek tiek ramiau ir aiškiau, o jeigu išgirsti daugiau ir įvairių patirčių, - supranti, kad kiekvieno kelias tėvystėje, kaip ir visur kitur, - savitas ir unikalus. Tikimės, kad tai suteiks daugiau pasitikėjimo savimi jaunoms šeimoms ir paskatins atkreipti dėmesį į savo jausmus ir išgyvenimus.

Vaiko gimimas yra vienas didžiausių pokyčių mūsų gyvenime. Esu tikra, kad šią frazę girdėjote ne kartą ir ne du.

..vis dėlto ėjo savaitės, mėnesiai, dukra augo sveika, santykiai su vyru buvo labai geri, bet giliai širdyje jaučiausi vieniša.

Gimęs kūdikėlis yra toks trapus, todėl nenuostabu, kad pirmą kartą jį paėmus ant rankų Tau kils klausimų.

Mieloji, tai Tavo patirtis. Tai tavo kelionė. Ir ji bet kuriuo atveju yra nuostabi, unikali. Tikiu, žinau, jaučiu, kad padarei...<...>

Mintyse įsivaizdavau save ramiai sėdinčią ir sūpuojančią kūdikį, kaip rodo filmuose. Bet gimus kūdikiui vietoje neišmatuojamos laimės gavau nesibaigiantį <...>

Ir net tuomet, kai jėgos išsenka ir nori nenori į galvą pradeda lįsti visas vaikų auklėjimo folkloras, kurį esu mačiusi ir patyrusi <...>

Juk visai normalu liūdėti ir pasijusti esant visiškai beviltiška, kai penkias valandas bandai vaikelį užsūpuoti, o jis vis verkia ir verkia. Normalu pykti <...>

Aš taip pat nesupratau, kodėl nuo pirmos sekundės, kai sūnų padėjo man ant krūtinės, nepajutau stipriausių pasaulyje emocijų <...>

Mes vienas kitam reikalingi – žmogus žmogui, o Tavo, kaip Mamytės, ir vaikelio ryšys yra itin ypatingas. Tai didžiulė dovana, pasauliui sukurianti <...>

Išties svarbu, kad tokiais svarbiais gyvenimo etapais turėtume saugią atramą – dvasinę ar fizinę, o svarbiausia, kad būtume stiprios <...>

Žinau, kad kartais norime, jog dienos kuo greičiau eitų, ypač kai nelengva. Bet prisiminkite, kad nė viena diena nebegrįš. Linkiu kiekvieną dieną <...>

Jei pavargai, bijai, nežinai – tai nėra blogai, tai TIKRA. Ir niekas nevyksta be reikalo. Jei pradedi suprasti, kas Tave neramina , vadinasi, jau esi ATRADIMŲ <...>

Tapus mama atsiranda noras domėtis ir mokytis – kiekviena ieškome SAVO KELIO, kaip būti laiminga mama ir kaip smagiai auginti laimingus vaikus.

O kas, jeigu jautiesi prastai, dažnai pyksti, esi pervargusi? PUIKU, nes jau gali įsivardyti, kaip jautiesi, ir žinai, kad reikia „ką nors daryti“.

Tapimas mama yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Jei būtų tinkamas žodis tą tapsmą išreikšti, įvardyčiau tai „tampinėjimu“ mama.

Ir tada pradėjo vertis patyrimai, istorijos, susitikimai. Iš kurių gimė knyga „Motinystės kelias“. Kuo daugiau klausausi, tuo labiau suvokiu, kad <...>

Tas jausmas neapsakomas žodžiais, tiesa? Išnešioti savyje žmogų, kuris minta tavimi visapusiškai. Jį (-ą) formuoja, augina Tavo emocijos <...>

Žinau, kad turbūt dar nevisada supranti, kodėl mažylis verkia, galbūt bijai paimti jį, nes nežinai, kaip tinkamai nešioti, bijai pirmų maudynių, o gal <...>

Kurk motinystę, neprarandant savasties, pasitikinčią ir matančią prasmę Savo pasirinkimuose. Tu gali mylėti, bet tuo pačiu ir nekęsti <...>

Kai tavo vaiko dvasia rinkosi mamą, ji apsistojo ties tavim, tai reiškia, kad tu ir tik tu gali savo mažyliui duoti tai, kas jam reikalinga.

Džiugi žinia yra ta, kad visada galima bent truputį pasirūpinti savimi. Atkurti prarastą ryšį su savo maža mergaite, kurią visos viduje nešiojamės.

Linkiu tau pabudinti savo kūną ir tiesiog išbūti tokį trumpą, bet be galo sodrų pirmąjį motinystės etapą ir jeigu tau reiks <...>

Šis laiškas dabar skirtas Tau! Tada buvo skirtas man, kad ateityje prisiminčiau, jog po vaiko gimimo ne visada viskas kaip <...>

Juk viskas prasideda nuo čia. Kad galėtum duoti kažko gražaus ir tikrai vertingo kitam, juk reikia turėti ką duoti, tiesa? Pirmiausia <...>

Verkiau su kiekvienu dukrytės verkimu, pradėjau abejoti kiekvienu savo sprendimu, savo sugebėjimais būti mama, žmona, sese, dukra ir <...>

Kol laukiausi pirmąjį kartą, raminau save, kad būti mama - savaime suprantama, užtenka mylėti savo vaikus ir viskas klosis puikiai. Deja, ..<...>

Motinystė mane išmokė daugiau gyventi "iš jausmo", daugiau klausytis vidaus, daugiau daryti, nes gera, ir nedaryti, nes reikia. <...>

Priimk visą fizinę pagalbą, kurią tau siūlo aplinka, bet padėti sau emociškai gali tik tu pati priimdama save su esamais savo jausmais, ir žmonės, <...>

Kasdien mėginu nors kiek įnešti spontaniškumo, nes jis mane išlaisvina, nes jis man duoda suprasti, kad aš gyva, kad aš nepasikeičiau.

Vieni kvapai Tave gali nuraminti, atpalaiduoti, o kiti priešingai - sužadinti emocijas, tonizuoti. Mano mylimiausias kvapas - citrinų <...>

Visuomet skatinu domėtis, ieškoti ir kalbėti. Nes mažylis yra stebuklas, kuriam Pasaulyje numatyta ypatinga vieta, tik mes dar to nežinome.

Nėštumo pradžia praėjo sklandžiai, mano klinikoje vis dalindavosi ir užsimindavo apie pogimdyvinę depresiją,- apie kurią dar nebuvau girdėjusi.

Nebijok savo sumišusių jausmų ir savo emocijų, priimk visa tai kaip dar vieną patirtį, dar vieną etapą, žinok, kad visada sulauksi pagalbos, palaikymo.

Todėl drąsiai sakau, jeigu atsirado bet kokia problema – ieškok atsakymo, nes kažkas jau su tuo susidūrė. Neradai atsakymo – kalbėk garsiai <...>

Naujagimio tėveliai ir ypatingai mama, patiria didelę psichinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliu taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu <...>

Niekaip negalėjau suprasti, kodėl kitos mamos trykšta meile savo mažyliams, o mano širdis tarytum užblokuota… Toks prieštaringas jausmas…

Kai vien tik "teigiamai mąstyti" nebeužtenka, kai atslinkusi tamsa pasiglemžia jėgas, darbingumą ir ramybę kviečiame tiesiog ateiti <...>

Jūs visada būsite pačios geriausios ir mylimiausios savo vaikams, kaip ir jie jums. Valanda ar dvi laiko, skirto sau, ne tik vaikui nereiškia, kad <...>

Tuo metu neišdrįsau net paklausti, ar normalu savo vaiką matyti per tuos kelis metrus, atrodė, kad reikia tiesiog iškentėti dabartį.

Ir, svarbiausia, suvokiau tai, kad pirma turiu pasirūpinti savimi, atsitraukti, pabūti su savimi, atstatyti resursus, kad turėčiau ko duoti.

Savo kailiu pajutusi pokalbių ir bendrystės galią, nusprendžiau pati kalbinti mamas. Taip atsirado „Kalba mamos“, kur jau trečius metus kviečiu <..>

Mums abiems reikėjo laiko apsiprasti. Jaučiau vienatvę, liūdesį, nepasitikėjimą savimi. Namai atrodė kitaip nei prieš išvykstant į gimdymo namus.

Palaikymas, tapus tėvais, yra bene svarbiausias įrankis, kurį galime pasitelkti tomis akimirkomis, kai gera, ar tomis dienomis, kai sunku.

Noriu padrąsinti. Pagalba moteriai ir ir vaikui, atsisakant aplinkinių geradarių pagalbos tampa svarbi tiek kūdikiui, tiek šeimos santykiams jam augant.

Vaikas man padovanojo bilietą pirmoje eilėje visais rakursais patirti žmogėjimą, savo tvarkos chaose suradimą, vaizduotės klestėjimą.

Jai labai reikės tavo paprasto buvimo šalia, kelių paguodžiančių žodžių, rankos paspaudimo ar apkabinimo. Nieko daugiau, viskuo <...>

Laiškai

LAIŠKAI MAMAI IR TĖČIUI

Nori prisijungti?

Jūsų testo rezultatai