Sveika, Pasaulio kūrėja!
Taip, perskaitei teisingai. Aš į tave kreipiuosi Pasaulio kūrėja, nes į šį pasaulį tik tavo dėka atkeliavo gražiausias, išmintingiausias ir unikaliausias žmogus!
Į mano pasaulį toks stebuklas atkeliavo prieš gerus dvejus metus. O tada, tikrai kaip tau, visas pasaulis skilo į du didžiulius pasaulėlius ir savęs nepažinau. “Baby blues” lankė mane kasdien žiūrint į kavos puodelį, o kartais ir tiesiog miegant. Bet paklausyk, turiu žinią. Visa tai praėjo! Praėjo taip greit, kad net nebežinau ar tai buvo??? Nors šis laiškas parodys, kad tikrai buvo!
Šis laiškas dabar skirtas Tau! Tada buvo skirtas man, kad ateityje prisiminčiau, jog po vaiko gimimo ne visada viskas kaip pasakoje, kartais labiau primena dramą, bet tokią, kurios į jokius pasaulio pinigus neiškeistum! Užsirašyk ir Tu savo istoriją, kad turėtum tai, kas brangu, nors nieko nekainuoja, bet verčiau nei verta!!!
„100! Lygiai šimtas dienų, kai esu mama! Tiksliau būtų pasakyti, kad 100 dienų, kai esu mažam kūdikėliui visas pasaulis. Niekada neįsivaizdavau, kad kitam gali manęs taip reikėti. Nenumaniau, kad mažytės vandenyno gelmės pilnos akytės žiūrės į mane taip, kaip niekas niekada nežiūrėjo ir nežiūrės! Nežinojau, kad motinystė yra perpildyta jauduliu, kurio paaiškinti neįmanoma! Negalvojau, kad galima jausti skausmą, kai skauda ne tau! Nesapnavau, kad kasdien šypsosiuosi ir džiaugsiuosi, -net be priežasties.
Kad ir kiek dalykų neįsivaizdavau, netikėjau, nesapnavau ar nežinojau, su jais susipažinau per šias 100 dienų. Dabar suprantu, ką reiškia sūnaus žvilgsnis į mamą! Dabar žinau, kad su tuo jauduliu gyvensiu iki paskutinio mūsų susitikimo! Suprantu ir tai, kad esu dvigubai stipresnė, nei buvau iki šiol, nes jaučiu viską, ką jaučia sūnus! Kasdien gyvenu kaip sapne ir dažnai stabteliu paklausti savęs: aš jau mama??
Drąsiai galiu pasakyti, kad nesu iš tų, kurioms kasdiena yra lyg rožinių meškučių pasaka. Tikrai galiu pasakyti, kad šios dienos buvo sunkiausios mano, kaip moters gyvenime! Teko pasidalinti, ir iš vieno tapti dviems! Teko jaustis taip, lyg būtum gyva, bet tuo pat mirus! Teko pajusti, kad mama netampama gimdymo metu! Teko suprasti, kad meilė kūdikiui negimsta kartu su juo! Žinau, kad esu ne viena, kuriai pirmosios motinystės dienos buvo tarsi ašarų upelis, tarsi gyvenimas virtęs sapnu, iš kurio norisi pabusti ir grįžti į realybę! Realybę, kai gyveni dėl savęs, kai keliesi, maudaisi, gamini, vaikštai, važiuoji, bendrauji, juokauji, vakarieniauji, skaitai, kerpiesi tada, kada nori, o ne tada, kada randi tam laiko. Toji realybė su manimi gyveno 28 metus, todėl 9 val. gimdymo laikas išbraukti to iš atminties negali. O tai reiškia, kad kiekviena sekanti diena šaukiasi to, kas buvo iki dienos, kai gimė pasaulio pilietis!
Žinoma, skaičiuojant 100 dieną manoji realybė grįžta į savo vėžias. Ir ta realybė dabar 100 kartų nuostabesnė, nes pilna kūrybos ir prasmės. Juk dabar aš kūrėja, kuri kuria tai, kas liks po to, kai jos čia nebebus! Ir tai reiškia, kad tai noriu daryti geriausiai, bet geriausiai tik man, o ne kažkam kitam!
Nesilygiuoti į kitus, nesižvalgyti, o daryti tai, su ta širdimi, po kuria kasdien nešiojau savo sūnų! Ta širdis dabar kreipiasi į tave, miela mama! Gal ir tu po gimdymo praradai žemę po savo kojomis! Gal ir tu matydavai gražiąją motinystės pusę, su gražiomis nuotraukomis, džiaugsmu, idile visur ir visada, todėl to paties tikėjaisi ir laukei. To laukdama neruošei savęs psichologiškai, nežinojai, kad daugelis moterų tai patiria, gal net nenutuoki, kad tai baigsis! Atrodo, kad dabar taip gyvensi kasdien, tačiau nusiramink! Po tamsiausios nakties ateina nepakartojamo grožio aušra! Ji bus tik tavo vienos ir būtinai unikali!
Rašau ir galvoju, kad mes, mamos, dar prieš tūkstančius metų gimdžiusios, augusios, besimokiusios viena iš kitos būryje ir šiandien galime būti tos, kurios atsiranda šalia tų, kurios laukiasi, kurios jau sūpuoja savo mažuosius pirmąsias dienas, ir pasidalinti savo patirtimis, kad jos žinotų, jog visa tai praeis! Tad tu ir aš, mes tikrai ne vienos, mes būryje, mes gyvos ir esame kūrėjos! Kūrėjos ateities pasaulio, kuris, tikiu, kad bus teigiamas visomis prasmėmis!!!!
Kviečiu kasdien priminti sau, kokia unikali, nepakartojama, mylima ir mylinti esi. Turėk, bent mažiausią ritualą sau, kad tai tavyje apsigyventų ir taptų neatskiriama dalimi tavęs. Tu unikali, reikalingi, mylima, ir darai viską taip gerai, kaip gali!
Aš esu Airida Ruibytė-Butkuvienė, sertifikuota ICC koučerė, konsultantė ir mentorė, kuri kasdien savo išgyvenimais ir patyrimais dalinasi tinklaraštyje www.nevienintelemama.lt Užsuk pas mane į svečius su puodeliu karališko gėrimo ir skirk laiko geriems ir iš širdies parašytiems tekstams! Ten rasi mano patirtį žindymo labirintuose, kelionių su mažuoju piliečiu nuotykius, mokomąsias veiklas, greitus patiekalų receptus, idėjas šventėms, na ir žinoma daug daug deserto – savęs pažinimo, augimo, meilės sau temomis!!!
Esu pasiruošusi būti žibintininku tamsioje naktyje, kai prireiks to, kuris apšviečia tavuosius lobynus, tad skambink arba rašyk! Atrasime tavyje tai, kas kasdienai suteiks prasmę!
———
Airida | airidaruibyte@gmail.com