Vaivos laiškas būsimai mamai

Aš kasdien keliuosi su ilgesiu būti studentė, būti mergina, kuriai teko rūpintis tik savimi. Vėjavaikiškai leisti laiką, sėsti ant motociklo kada panorėjusi, ar vidurnaktį atsisėdus į savo mažą jaukų automobilį nulėkti į pajūrį ir pasibelsti paryčiais draugei į langą su kavos puodeliu. Aš pasiilgau nerūpestingų sprendimų ir beprasmiai praleistų bemiegių naktų su kino filmais ir gausiu skanėstų kalnu.. Aš pasiilgau, bet dabar esu mama. Esu mama ir privalau išsimiegoti, nes kitaip būsiu irzli ir nepakanti vaikui, vyrui, kolegėms. Privalau apgalvoti ką vaikai valgys, kur jie miegos, ką renksis, ką matys, kas juos lavins…. Ar aš nepavargau? Pavargau ir nepaisant to kaip stipriai pasiilgau savo nerūpestingo gyvenimo, aš savo vaikus LABAI MYLIU.  Aš būnu ir neteisinga, ir griežta, ir atlaidi, ir juokinga, ir….  Kasdiena mokausi būti mama, žmona, draugė. Kasdien mėginu nors kiek įnešti spontaniškumo, nes jis mane išlaisvina, nes jis man duoda suprasti, kad aš gyva, kad aš nepasikeičiau. Ir tos spontaniškumo akimirkos dažnai būna dovana ir mano artimiesiems, bet mes turime rėmus, mes turime nusistovėjusią tvarką: mokykla, darželis, darbas, rutina.  Su tvarka sunku, nes esu maištaujanti, bet ji reikalinga.  Mėgstu kalbėtis, bet nemėgstu rašyti, tad jei tu jautiesi pametusi save ir savo norus, ar savają aš, noriu būti tavo kompanjonė mama ir draugė, kuri viena kitai padėsime priminti, kaip gera elgtis spontaniškai ir ne visad taip, kaip iš mūsų tikimasi.

Tavo draugė Vaiva

8-659 90947

info@divanamai.lt

www.divanamai.lt